Klaviatūros riteriai: Ar reikia cenzūruoti socialinių tinklų ir naujienų portalų komentarus?
Socialinių tinklų ir naujienų portalų komentarų sekcija tapo lietuviško interneto komunikacijos epicentru, jungiant visus (ir visokiausius) žmones ir, kartu, visus (bei – vėl, visokiausius) požiūrio taškus. Ar reikėtų cenzūruoti kažkuriuos požiūro taškus?
Darius Gerulis
3/8/20244 min read
Pirmą kartą publikuota LRT.
Koks tobulas šiandien rytas – Vilnius tvarkosi ir švarina gatves, rankoje šilta kava, pro langą jaukiai sveikinasi paukščiai ir saulė. Štai „Laisvo oro direktorius Žvirblis“ naujienų portalo žiniose apie Baltarusijos pasienio punktus komentuoja, dalinasi ir mano rytą dar labiau praskaidrina: „ĮDIJOTAI ,DYBILAI JŪSŲ VIETA TIK SMIETNIKI .APSITRIEDE IKI AUSU“ (aut. past. - kalba netaisyta).
Socialinių tinklų ir naujienų portalų komentarų sekcija tapo lietuviško interneto komunikacijos epicentru, jungiant visus (ir visokiausius) žmones ir, kartu, visus (bei – vėl, visokiausius) požiūrio taškus. Soc. tinklų populiarumui nepailstamai augant, ginčai dėl vartotojų laisvės komentuoti ir prekių ženklų atsakomybės moderuoti šiuos komentarus tik aštrėja.
Čia atsiranda dvi – jei net ne trys – monetos pusės. Žmogaus saviraiškos laisvė („sakau, ką noriu“), žiniasklaidos laisvė („informuoju, apie ką noriu“) ir, galiausiai, prekės ženklų laisvė („moderuoju, kaip noriu“).
Nesureguliuota išraiška – teisė laisvai kalbėti
Remiantis ES pagrindinių žmogaus teisių chartija („1. Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. 2. Turi būti gerbiama žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas.“), situacija, atrodo, paprasta – soc. tinklų vartotojai turėtų turėti laisvę išreikšti savo nuomonę be jokios cenzūros. Turėtume kurti nevaržomas soc. tinklų ir naujienų portalų platformas, leidžiančias vartotojams atvirai dalintis savo nuomonėmis, įsitikinimais ir vertybėmis, skatinant autentiškumą, įsitraukimą ir įvairovę.
Tačiau tokiame internete gali atsirasti ir nuo daugelio soc. tinklų tribūnos atitrauktas Donaldas Trumpas, neapykantos kalba, ksenofobiški arba homofobiški komentarai. Siekiant suvaldyti komentarų laukinius vakarus, kuriami automatiniai algoritmai tinklo taisyklių pažeidimų paieškai ir komentarų priežiūrai. Vienas iš netinkamų viešų pasisakymų rezultatų – visiškas anketos blokavimas.
Štai Olego Šurajevo paskyrą „Facebook“ blokavo jau kelis kartus dėl ne tik jo įrašų komentaruose siaučiančių klaviatūros riterių, tačiau ir jų netingėjimo spustelėti „Report“ mygtuką pačiai paskyrai. Ir pykti labai negali – kiekvienas iš mūsų prieš naudojant soc. tinklą spusteli sutikimą su naudojimosi taisyklėmis.
Anketa blokuojama, jei nustatoma, kad ji sukurta tik neapykantos žinutėms skleisti arba yra valdoma politinių jėgų, siekiančių daryti įtaką visuomenei. Piktesni vartotojai, pagauti tokio tikrinimo algoritmo, praranda galimybę rašyti komentarus – kuo dažniau prasižengiama, tuo ilgesnė blokavimo bausmė. Tačiau cenzūros nebuvimas, atrodo, skatina sveikas diskusijas, atskleidžia vartotojus įvairioms perspektyvoms ir skatina intelektualinį visuomenės augimą per priešpriešas.
Komentarų skilties moderavimas – užtikrinant mandagumą ir saugumą
Tarp vartotojų, kurie pasirašo naudojimosi sąlygas, yra ir viešai komunikuojančių prekės ženklų ir organizacijų atstovai. Patys prekių ženklai neša atsakomybę ir turėtų aktyviai dalyvauti moderuojant soc. tinklų komentarų skiltis, kad išlaikytų saugią ir pagarbią aplinką.
Štai mano mylimas prekės ženklas „Go Vilnius“ puikiai suvaldo pavyzdinę situaciją – prie „Facebook“ įrašo apie Lietuvoje vykusią šaltibarščių šventę rastam pašiepiančiam skaitytojo komentarui (kuris, kritikuodamas „Go Vilnius“ vizualinę komunikaciją sako, „Kūrybiškumas ir fotošopinis meistriškumas ne tas pats“) iš oficialios paskyros atsakoma šmaikščiai – „Užtat popiečio miegas būtų pats tas“. Čia – ne tik geru manevru išsaugota prekės ženklo reputacija, suvaldytas komentuotojas-trolis, bet ir formuojama saugi aplinka kitiems.
Sakysit, kodėl tai svarbu? Internetinis priekabiavimas ir įžeidžiantys komentarai gali sukelti neigiamų psichikos sveikatos pasekmių ir netgi atbaidyti žmones nuo dalyvavimo soc. tinklų diskusijose. Prekių ženklai, moderuodami savo komentarų skiltis, turi prisidėti prie kibernetinio priekabiavimo mažinimo ir užtikrinti, kad vartotojai jaustųsi saugūs bendraudami su jų turiniu.
Viešas turinys – daugiau, nei pritraukiančios (angl. clickbait) antraštės
Ten, kur prekės ženklai, siekdami kuo švaresnių „internetinių namų“, tvarkosi, naujienų portalai ir patys soc. tinklai, atrodo, siekia priešingo rezultato. Turbūt nereikia priminti, kad tiek soc. tinklų, tiek pagrindinių naujienų portalų esminis tikslas – kapitalas, tad šie, toli gražu ne visada žaidžia pagal vartotojui naudingas taisykles.
Geriausias to įrodymas – žiniasklaidoje vis pasirodantys straipsniai, kurie turi itin aktualizuotą ir šokiruojančią antraštę (angl. clickbait), tačiau tuščiavidurį straipsnį su, geriausiu atveju, vidutiniškomis įžvalgomis. Ar veikia? Veikia – nes vartotojai, suerzinti skambios raitytos antraštės puola komentuoti ar palikti skirtingas reakcijas, šiam straipsniui pasirodžius soc. tinkluose.
Dar mažiau tikėjimo soc. tinklais duoda 2019 m. „Meta“ atstovų atskleisti duomenys, kad kurį laiką „Facebook“ algoritmas prioritetą duodavo tiems įrašams, kurie sulaukdavo daugiau kontroversiškų atsiliepimų.
Išgirskite teisingai – „Facebook“ beveik tris metus sistemiškai į aukštesnes pozicijas iškeldavo turbūt kad prasčiausią platformos turinį – misinformaciją, toksišką turinį, neapykantos kalbą ir žemos kokybės naujienas, nes šis turinys susilaukdavo daugiau „piktų“ ir „liūdnų“ (angl. „angry“ ir „sad“) reakcijų.
Tačiau negalime sakyti, kad soc. tinklai ar naujienų platformos yra lyg blogiukai iš holivudinio filmo – prieš kelias savaites JAV Federalinis tyrimų biuras, bendradarbiaudamas su Ukrainos saugumo tarnyba, užblokavo paskyras socialiniuose tinkluose, kuriose, Kijivo nuomone, buvo „rusiškos dezinformacijos“.
Gal tik svarbu paminėti – tarp užblokuotų paskyrų buvo ir oficiali patvirtinta (angl. verified) JAV valstybės departamento rusų kalba sukurta paskyra, taip pat Rusijos veiksmus kritikavę kanalai, tad galima suklysti net ir siekiant apsaugoti visuomenę.
Žodžio laisvė – tai ką daryti Laisvo oro direktoriui Žvirbliui?
Taigi, situaciją turim sudėtingą – jei jau soc. tinklų portalai ir naujienų portalai nori aktualijų ir didelio įsitraukimo, o vartotojai siekia apsaugoti savo erdvę, mano pasakojimo herojui Žvirbliui lyg nieko daryti ir nereikėtų – žmogus tiesiog atėjo atskleisti savo nuomonę.
Bet čia, mano akimis, ir yra kertinis momentas – net jeigu sklaidos portalai yra linkę maitinti visuomenės nesutarimus ir vertybinius skirtumus dėl palankesnio algoritmo ir didesnio įsitraukimo, pačią žodžio galią savo rankose laikome mes.
Kuriant atsakingą turinio valdymą, priimant išsamias komentarų moderavimo politikas ir skatinant sveikus pokalbius, prekių ženklai gali ugdyti klestinčią internetinę bendruomenę, drauge laikydamiesi laisvos kalbos principų. Na, o aš gurkšteliu paskutinį kavos lašą ir Laisvo oro direktoriaus Žvirblio komentarui spaudžiu „Report“.
Šaltiniai: „The Washington Post“, „Financial Times“