Pirmą kartą publikuota LRT.
Scena: šešėlis lėtais žingsneliais slenka gatve pro visomis spalvomis blizgančias ir netgi perdėtai patrauklias parduotuvių vitrinas, o jose įmantriai šoka manekenai, demonstruodami naujausias rankines, aukštakulnius ir skareles. Atsitiktinis praeivis, lūkuriuodamas šalia šios vitrinos, bando kalbinti šį šešėlį, tačiau viskas, ką šešėlis supranta – lyg atsiliekantis praeivio balsas, svirduliavimas ir neatpažįstamas veidas. Šešėlis atsikvepia ir eina iki kitos parduotuvės vitrinos.
Ne, tai ne akimirka iš Vilniaus g. ankstų rytą po tvankaus ir trankaus „Rammstein“ koncerto, tai – virtualus „Metaverse“ pasaulis.
Virtualios realybės galimybės
Apie „Metaverse“ jau galėjote išgirsti šių metų interneto vingiuose. Tai virtualūs pasauliai, kurie turėtų leisti žmonėms bendrauti, kurti, dalintis ir patirti įvairias virtualias aplinkas. Naujos AR ir VR (angl. Augumented reality ir virtual reality – papildyta realybė ir virtuali realybė) technologijos ir niekada nesustojanti interneto plėtra atvedė mus į naują erą, o čia ir virtualus verslas taip pat siekia įsikurti. Tačiau kyla klausimas: ar šis fenomenas – tik dar viena internetinės mados banga, ar iš tikrųjų turi potencialą pakeisti kiekvieno iš mūsų kasdienį gyvenimą?
„Forbes“ atstovai teigia, kad „Metaverse“ sukuria didelę galimybę verslo pasauliui ir prekės ženklams dar labiau priartėti prie interneto vartotojų. Žymūs technologijų gigantai, tokie kaip „Meta“ (anksčiau vadinami „Facebook“), „Chanel“ ir „Epic Games“, jau pradėjo kurti savo „Metaverse“ pasaulius, kurie gali tapti potencialiomis prekybos vietomis. Tokių virtualių pasaulių (į kuriuos vartotojai prisijungia per AR/VR įrenginius) sukūrimas ir tobulinimas leidžia prekės ženklams pritraukti naują auditoriją, eksperimentuoti su virtualiomis prekėmis ir kurti naujus decentralizuotus verslo modelius.
Ir iš tiesų „Metaverse“ virtualūs pasauliai kuria optimistišką virtualios realybės ateitį. Jie gali tapti unikaliomis erdvėmis, kuriose lankytojai gali virtualiai patirti prekes ar paslaugas netgi labiau interaktyviai nei realiame pasaulyje. Vienas iš paprastesnių technologijos pritaikymo būdų – virtualių parduotuvių aplinkose žmonės gali išbandyti drabužius ir aksesuarus iš įvairių kampų, išbandyti virtualų drabužių dydžių ir spalvų pakeitimą ar netgi eksperimentuoti su stiliumi.
Stagnuojantys virtualūs pasauliai
Tačiau kitas šaltinis, „The Verge“, atskleidžia priešingą perspektyvą. „The Verge“ atstovai dalyvavo „Metaverse Fashion Week“ renginyje ir teigia, kad tai buvo tiesiog iki galo neišpildytas ir neįgyvendintas virtualus pasaulis. Nepaisant žinomų mados prekių ženklų įsitraukimo, virtualiose parduotuvėse ir mados parodose dalyvavusių lankytojų atsiliepimai rodo, kad patirtis buvo šiek tiek nuobodi, neįtraukianti ir visiškai netobula.
Nors buvo galima pamatyti įdomių drabužių ir stilingų bei kūrybingų sprendimų, tai vis dėlto nepasiekė tikrojo „Metaverse“ potencialo. Renginio dalyviai pastebi, kad sėkmingi „Metaverse“ renginiai ir pasauliai turėtų pasiūlyti ne tik prekių pirkimo ar pamatavimo galimybes, bet ir pramogas, vertingą laiką, aktyvias interakcijas su kitais žmonėmis bei bendruomenės dvasią.
Taigi, kaip galime sujungti šiuos du prieštaringus šaltinius? „Metaverse“ pasaulių idėja ir potencialas verslo pasaulyje yra didelis, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas „Metaverse“ pasaulis automatiškai tampa sėkmingu ar pritraukiančiu vartotojus. Svarbu kurti nuotaikingas ir interaktyvias erdves, kuriose žmonės gali iš tikrųjų patirti naują skaitmeninį pasaulį. Be to, būtina nuolat stebėti vartotojų poreikius ir prisitaikyti prie besikeičiančių tendencijų. Sėkmingas „Metaverse“ pasaulis turėtų siūlyti pramogas, bendravimą ir bendruomenės aspektą, kad žmonės norėtų grįžti į šią virtualią erdvę.
Nekilnojamas turtas.. virtualiai
O realybė, deja, yra tokia, kad šiandien „Metaverse“ yra vaiduoklių miestelis. Po kelių metų hype’o virtualios erdvės, kurios turėjo būti užpildytos vartotojais, koncertais, biurais, parduotuvėmis, žaidimais ir netgi prekių ženklais, atstovaujančiais virtualioms valiutoms, nesulaukia pakankamai susidomėjimo ar dėmesio. Žinoma, uoliausi vartotojai vis dar lankosi ir būna tokiuose „Metaverse“ pasauliuose kaip „Horizon Worlds“, bet skaičiai tikrai neteikia vilčių.
Pagal „Metaverse“ verslo skyriaus ataskaitas, 2022 m. ketvirto ketvirčio nuostoliai siekė 4,3 mlrd. JAV dolerių. Remiantis „The Wall Street Journal“ informacija, keli didžiuliai prekės ženklai, įskaitant „Walmart“ ir „Disney“, bendrovės jau uždarė anksčiau pradėtus „Metaverse“ projektus. Be to, virtualios žemės kaina „Decentraland“ ir kitose platformose sumažėjo net 90 procentų. Taip, išgirdote teisingai – „Metaverse“ gali jus skatinti pirkti nekilnojamą turtą... virtualioje aplinkoje.
Įdomu ir tai, kad susidomėjimo ir investicijų stoka „Metaverse“ gali paveikti „Apple“ planus dėl virtualios realybės ir jų kuriamų Pro VR“ akinių. Tai iškelia didžiausią klausimą mums, klausytojau – lyginant „Metaverse“ su kriptovaliutų ir NFT madomis, ar tikrai turėtume kiekvieną technologiją iškart įsisavinti?
Ateities realybė – gyva ar virtuali?
Mintis paprasta – nors negalime tiesiog atmesti nelabai sėkmingo bandymo, bet „Metaverse“ ateitis ir jų įtaka verslui dar tik ryškėja. Nors šio virtualaus produkto kūrėjai į produkto plėtrą deda rekordinius biudžetus ir žmogiškuosius resursus, bent jau šiandien technologija šiek tiek nuvilia ir primena 2003 m. vartotojus pasiekusią virtualaus pasaulio simuliaciją „Second Life“. Tai – dinamiškas ir besivystantis reiškinys, kuris gali turėti tiek galimybių, tiek iššūkių. Svarbu atidžiai stebėti šią sritį ir įtraukti vartotojų nuomonę bei poreikius siekiant kurti prasmingus ir patrauklius „Metaverse“ pasaulius.
O aš tau, skaitytojau, palinkėsiu draugiškų praeivių, tikrų ąžuolų ir gaivaus oro tikrajame pasaulyje. Linkiu daugiau laiko skirti sau, artimiesiems, o virtualius pasaulius palikime prekės ženklams – ten jie gali vieni kitus stebinti kiek tik nori.
Šaltiniai: „The Verge“, „Forbes“ ir „The Wall Street Journal“